- nauriukas
- nauriùkas sm. (2) 1. sulenkta medinė dalgio rankenėlė: Kairia [ranka] laiko už dalgikočio, dešnia – už nauriùko Rz. Kada geras nauriukas, tai rankos negadina Pkr. Mano dalgė su nauriuku, o ne su šunkojais Šd. 2. Lnkv skersinėlis kastuvo, šakių koto viršuje: Kokia čia lopeta be nauriùko Pkr.
Dictionary of the Lithuanian Language.